Kiekvieną pavasarį mūsų darželyje vyksta kalbos savaitės renginiai, skirti Lietuvių kalbos dienoms ir Kovo 11-ajai paminėti. Graži tradicija kovo mėnesį skirti kalbai gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Labai prasminga kalbėti apie atgimstančią gamtą, grįžtančius paukščius būtent tada, kai minima keturiasdešimties paukščių diena. Jeigu galvojate, kad mažų žmonių „mažos kalbelės“ – tai labai klystate! Jie moka kalbėti gražia senelių kalba ir turi ką papasakoti. O tie, kurie dar tik mokosi žodelių, tai klausosi vyresniųjų pasakų, linksmai dainuoja ir, kaip sakydavo močiutės, čirškia kaip žvirbliai! Todėl visos savaitės renginių ciklą ir pavadinome „Žodis ne žvirblis!“.
Savaitę pradėjome lietuviška abėcėle ir mūsų žodžiais. Kalbėjome apie raides, jų išskirtinumą. Ar gali vienas žodis turėti daug prasmių? Kodėl viena raidelė gali pakeisti visą žodžio prasmę?
Antrąją dieną pažinome Lietuvą ir savo kraštą per tautinius raštus. Aptarėme, kuo yra išskirtinis suvalkietiškas tautinis kostiumas, tarmė ir kalba. Pakalbėjome ir apie kitų regionų tautinius rūbus ir tradicijas.
Kovo 4 d. minėjome Šv. Kazimiero šventę ir šimtmečius skaičiuojančią, o Lietuvoje nuo 1604 metų švenčiamą, Kaziuko mugę.
Kalbos druska: patarlės, priežodžiai, garsų pamėgdžiojimai ir erzinimai – taip vadinosi ketvirtosios mūsų savaitės dienos pažintiniai pokalbiai. Mažieji smalsučiai, gudručiai domėjosi ne tik išmintingais patarimais, pamokymais, žodiniais burtais, bet ir kaip kalba paukščiai, žvėrys ir kokių pamėgdžiojimų, pasišaipymų sugalvojo žmonės.
Paskutines dvi dienas skyrėme savaitės renginių refleksijai ir visi papasakojome, ką sužinojome, išmokome.
Ar gali būti didesnė dovana Lietuvai už lietuviško žodžio ir tradicijų puoselėjimą? Turbūt ne. Kaip auginsime mažus daigelius – tokia kalba jie ir kalbės. Laisva šalis turi kalbėti savo kalba!
Žodis ne žvirblis – jo vertė daug didesnė!
Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
